Į šią grupę norėčiau įtraukti ir vidutinio aukšto debesis. Tai turbūt neišvaizdžiausi iš visų debesų. Apsiniaukę orai tikriausiai mažai kam iš mūsų pakelia nuotaiką. Šie debesys dažniausiai mus lanko kartu su šaltomis oro masėmis.
Viduriniai-kamuoliniai (Altocumulus) ar viduriniai-sluoksniniai (Altostratus) yra priskiriami viduriniam debesų aukštui. Aukštieji-kamuoliniai (Ac), tai
balti, kartais pilkoki ar melsvoki bangų (virtinių) pavidalo debesys, susidedantys iš atskirų “plokščių” ar “dribsnių”. Paprastai šios “plokštės” ar “dribsniai” atskirti žydro dangaus prošvaistėmis, kartais susilieja į beveik vientisą dangą. Apatinės ribos aukštis siekia 2-6km, o krituliai iš šių debesų paprastai nepasiekia žemės.
Viduriniai-sluoksniniai (As), tai
pilka arba melsvoka vientisa debesų danga, šiek tiek “pluoštinės” sandaros. Kaip taisyklė, ši danga palaipsniui uždengia visą dangų. Šių debesų apatinės ribos aukštis paprastai yra 3-5km. Žiemą netgi iš plonų prasišviečiančių As iškrenta sniegas. Vasarą iškrentantys krituliai paprastai nepasikia žemės.
Sluoksniniai-kamuoliniai (Sc), tai dažnas svečias Lietuvos padangėje. Sc yra pilki, sudaryti iš stambių eilių (bangų), “plokščių” ar “dribsnių” debesys, atskirti properšomis arba susiliejantys į vientisą pilką banguotą masę. Apatinės debesų ribos aukštis yra
0,6-1,5 km. Kritulių paprastai nesti.
Sluoksniniai (St) debesys yra vientisas pilkos spalvos sluoksnis, panašus į rūką, pakeltą virš žemės. Dažnai šio sluoksnio apatinė dalis būna sudraskyta, kuokštinė.. Apatinės ribos aukštis yra 0,1-0,7km. Krituliai paprastai neiškrenta, tik vasara galima dulksna.
Sluoksniai-lietaus (Ns)
atrodo kaip tamsiai pilkas debesų sluoksnis. Esant krituliams atrodo vientisas, pertraukose tarp kritulių pastebimas nevientisumas ir netgi šioks toks debesų sluoksnio banguotumas. Šių debesų pagrindas visada tarsi paplautas. Apatinės ribos aukštis siekia 0,1-1km, bet kartais gali būti ir žemiau. Iš šių debesų
iškrinta pastovus lietus ar sniegas, kartais su pertraukomis.
